Norgintas yra retas lietuviškas dvikamienis vardas, kurio reikšmė aiškinama kalbinės sandaros pagrindu. Pirmasis dėmuo „nor-“ siejamas su lietuvišku veiksmažodžiu „norėti“. Jis reiškia troškimą, siekį arba valią ką nors pasirinkti. Antrasis dėmuo „gint-“ siejamas su veiksmažodžiu „ginti“. Jo reikšmė apima saugojimą, užtarimą ir pastangas apsaugoti kitą.
Todėl pažodinė vardo interpretacija gali būti „norintis ginti“ arba „siekiantis saugoti“. Toks aiškinimas remiasi lietuvių kalbos žodžių šaknimis, tačiau nelaikomas vienintele oficialiai patvirtinta reikšme. Retų senųjų vardų sandara kartais aiškinama keliomis kalbinėmis kryptimis.
Norgintas simboliškai siejamas su apsauga, atsakomybe ir pasirinktu įsipareigojimu. Šios sąsajos priklauso simbolinei interpretacijai, o ne patikrinamam asmens apibūdinimui. Baltų vardų tradicijoje veiksmažodinės šaknys dažnai perteikdavo pageidaujamą gyvenimo kryptį. Šiuo atveju tokia kryptis būtų saugoti, užstoti ir ginti artimuosius.
Norgintas neturi plačiai pripažintos religinės ar mitologinės reikšmės. Jo prasmė pirmiausia aiškinama lietuviškų žodžių sandara ir vardų darybos tradicija.
