Nora dažniausiai aiškinama kaip „garbė“ arba „šviesa“. Pirmoji reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu honor, lietuviškai reiškiančiu garbę, pagarbą ir gerą vardą. Ši reikšmė atsiranda per formas Honora ir Honoria.
Antroji reikšmė siejama su arabų kalbos žodžiu nūr, reiškiančiu šviesą. Arabų vardyne vartojamos artimos formos Nura, Noura ir Noor. Nora gali būti savarankiška šių formų rašyba vakarietiškuose vardynuose.
Lotyniškoje tradicijoje garbė buvo susijusi su visuomeniniu pripažinimu, orumu ir moraliniu autoritetu. Tai istorinė sąsaja, o ne privalomas dabartinis vardo aiškinimas. Arabų kultūroje šviesa dažnai turi religinę ir dvasinę simboliką. Ji gali reikšti aiškumą, viltį bei dieviškąjį vedimą.
Kai kuriuose vardynuose Nora laikoma ir trumpesne Eleonoros forma. Tokiu atveju jos reikšmė priklauso nuo neaiškios Eleonoros kilmės. Dėl to vieno visuotinai pripažinto aiškinimo nėra. Nora reikšmė skirtinguose šaltiniuose priklauso nuo pasirinktos vardų tradicijos.
