Nojus pažodžiui siejamas su hebrajų žodžiu נֹחַ, transliteruojamu kaip Nōaḥ. Į lietuvių kalbą jis dažniausiai verčiamas žodžiais „poilsis“, „ramybė“ arba „atsikvėpimas“.
Bibliniame pasakojime šis žodis siejamas su palengvėjimu po sunkumų. Pradžios knygoje Nojus vaizduojamas kaip žmogus, susijęs su išgelbėjimu nuo tvano. Šis kontekstas suteikia reikšmei saugumo, pastogės ir naujos pradžios simboliką.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ir su paguoda. Tokia sąsaja kyla iš biblinio pasakojimo žodžių žaismo, o ne iš visiškai tapačios hebrajiškos šaknies. Todėl pagrindine reikšme laikomas poilsis arba ramybė.
Žydų tradicijoje reikšmė pirmiausia suvokiama per Šventojo Rašto veikėją. Krikščioniškoje kultūroje ji papildomai siejama su išlikimu, tikėjimu ir atsinaujinimu. Šie simboliniai aiškinimai apibūdina kultūrinį suvokimą, o ne pažodinį vertimą.
Nojaus reikšmė skirtingais laikotarpiais išlaikė ryšį su ramybės ir išgelbėjimo vaizdiniais. Kasdienėje kalboje ji dažnai aiškinama paprastai, be sudėtingų teologinių papildymų.
