Nikolajus pažodžiui reiškia „tautos pergalę“ arba „liaudies pergalę“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiais níkē ir laós. Ní kē reiškia pergalę, o laós – tautą arba liaudį. Lietuviškas vertimas pabrėžia bendruomenės laimėjimą, o ne vieno žmogaus triumfą.
Nikolajus simboliškai gali reikšti visuomenės susitelkimą siekiant bendro tikslo. Tokia interpretacija kyla iš pačios žodžių sandaros. Ji nėra atskiras istorinis faktas apie kiekvieną šio vardo turėtoją. Senovės graikų kultūroje pergalė dažnai buvo siejama su garbe, pripažinimu ir dievų palankumu.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo religinį atspalvį. Šventojo Mikalojaus kultas susiejo vardą su bendruomenės globa ir pagalba žmonėms. Ši sąsaja kilo iš šventojo gyvenimo pasakojimų, o ne iš tiesioginio žodžio vertimo. Rytų krikščionybėje reikšmė dažnai suvokiama per tikėjimo ir bendruomenės ryšį.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas vertimas „liaudies nugalėtojas“. Šis variantas labiau pabrėžia asmenį, siejamą su pergale. Kituose aiškinimuose akcentuojama pati tautos pergalė. Nikolajus skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamas kaip garbės, bendro laimėjimo ir visuomenės vienybės ženklas.
