Nikiforas reiškia „pergalės nešėjas“ arba „pergalę nešantis“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu νικηφόρος, lietuviškai reiškiančiu „pergalingas“ arba „atnešantis pergalę“.
Graikišką žodį sudaro du semantiniai dėmenys, susiję su pergale ir nešimu. Toks junginys pirmiausia apibūdino pergalę atnešantį žmogų, ženklą ar įvykį. Vėliau jis tapo asmenvardžiu, vartotu religinėje ir istorinėje aplinkoje.
Nikiforo reikšmė senovės graikų kultūroje siejosi su garbe, laimėjimu ir palankia įvykių baigtimi. Krikščioniškoje tradicijoje pergalė dažnai aiškinta dvasiškai. Ji galėjo reikšti tikėjimo išsaugojimą, ištvermę arba gėrio triumfą.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas verčiamas kaip „pergalės nešėjas“, kituose – kaip „pergalingasis“. Pirmasis variantas pabrėžia veiksmą ir rezultatą, antrasis labiau apibūdina būseną. Abu aiškinimai remiasi ta pačia graikiška žodžio sandara.
Viduramžių religinėje kalboje ši reikšmė įgijo simbolinį turinį. Pergalė galėjo būti suprantama ne kaip karinis laimėjimas, o kaip moralinis atsparumas. Todėl Nikiforas kultūros tekstuose siejamas su garbingu nugalėjimu, tikėjimo apsauga ir palankia lemtimi.
