Nikas siejamas su graikų kalbos žodžiais „níkē“ ir „laós“. „Níkē“ į lietuvių kalbą verčiama kaip „pergalė“, o „laós“ reiškia „liaudis“ arba „tauta“.
Pažodinė sudurtinio vardo reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „liaudies pergalė“. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas artimas vertimas „tautos nugalėtojas“. Šie variantai remiasi skirtingu graikiškų žodžių junginio perteikimu.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė susijusi su šventojo Mikalojaus kultu. Pergalė čia dažnai suprantama ne kaip karinis laimėjimas, bet kaip gėrio, teisingumo ir dosnumo simbolis. Toks aiškinimas priklauso religinei interpretacijai, o ne tiesioginiam žodyno vertimui.
Senovės Graikijos kultūroje pergalė buvo siejama su garbe, varžybomis ir dievų palankumu. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė tapo platesnė. Ji pradėjo simbolizuoti bendruomenės apsaugą, pasiektą tikslą ir išbandymų įveikimą. Nikas šiuo požiūriu perteikia pergalės, susijusios su žmonėmis, idėją.
Religinėje ir kultūrinėje vartosenoje Nikas gali būti suvokiamas kaip trumpa forma, išlaikanti tradicinę reikšmę. Vis dėlto kasdienėje kalboje dažniausiai vartojamas pats vardas, nesigilinant į jo sudedamąsias dalis.
