Neringa dažniausiai siejama su lietuvišku geografiniu žodžiu „nerija“. Lietuviškai jis reiškia siaurą, ilgą sausumos juostą, skiriančią vandens telkinio dalis. Ši reikšmė tiesiogiai siejama su Kuršių nerijos kraštovaizdžiu.
Neringa gali būti suprantama kaip pajūrio, smėlio, kopų ir vandens simbolis. Tokia interpretacija remiasi geografiniu ryšiu, o ne tiksliai nustatyta žodyno definicija. Vardo reikšmė nėra visiškai vieningai aiškinama.
Lietuvių kultūroje Neringa dažnai siejama su didinga moterimi iš pajūrio legendų. Pasakojama, kad milžinė Neringa supylė smėlio juostą, saugojusią žmones nuo jūros bangų. Šis motyvas priklauso tautosakos tradicijai, todėl neturėtų būti laikomas istoriniu faktu.
Simbolinėje vartosenoje vardas gali reikšti ryšį su jūra, žeme ir gimtuoju kraštu. Pajūrio kultūroje jis primena gamtos galią, erdvę ir apsaugą. Literatūriniuose aiškinimuose Neringa kartais siejama su laisve, kelione bei horizontu.
Pažodinį vertimą tiksliausia sieti su žodžiu „nerija“, reiškiančiu sausumos ruožą prie vandens. Tiesioginis žmogaus vardo vertimas nėra oficialiai nustatytas. Todėl geografinė ir legendinė reikšmės laikomos pagrindinėmis interpretacijomis.
