Nerija reiškia siaurą, pailgą sausumos juostą, dažniausiai skiriančią vandens telkinį nuo jūros. Lietuvių kalbos žodis „nerija“ vartojamas geografijoje, kalbant apie smėlingą pajūrio iškyšulį arba ilgą pakrantės ruožą. Pažodinis aiškinimas siejamas su sausumos forma, o ne su žmogaus savybėmis.
Lietuvoje šis žodis ypač stipriai susijęs su Kuršių nerija. Tai unikalus smėlio pusiasalis, plytintis tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Dėl šio geografinio objekto Nerija simboliškai siejama su pajūriu, kopomis, vėju ir vandens artumu.
Įvairiose kultūrose pusiasalis gali simbolizuoti ribą tarp dviejų erdvių. Jis jungia sausumą ir jūrą, todėl kartais interpretuojamas kaip kelio, perėjimo arba tarpinės būsenos ženklas. Tokios interpretacijos yra simbolinės, o ne žodyno reikšmės.
Nerija gali būti aiškinama ir kaip gamtinio kraštovaizdžio vardas. Šiuo atveju reikšmė primena smėlėtą pakrantę, atvirą horizontą ir nuolat kintančią pajūrio aplinką. Skirtingais laikotarpiais šis žodis pirmiausia suvoktas kaip vietovės apibūdinimas, o vėliau pradėtas vartoti ir kaip asmenvardis.
