Nendrė pažodžiui reiškia nendrinį augalą, augantį prie vandens telkinių ir drėgnose vietose. Tai lietuviškas bendrinis žodis, vartojamas aukštam, lanksčiam, tuščiaviduriam žoliniam augalui įvardyti.
Pažodinė reikšmė siejama su gamtos vaizdiniu, o ne su žmogaus savybėmis. Nendrės dažnai auga ežerų, upių ir pelkių pakraščiuose. Jų stiebai juda nuo vėjo, tačiau paprastai nenulūžta. Dėl šios priežasties augalas simbolinėse interpretacijose siejamas su lankstumu, prisitaikymu ir atsparumu.
Senovės Egipto kultūroje nendrės buvo susijusios su Nilo aplinka ir kasdieniu gyvenimu. Iš jų gaminti rašymo reikmenys, kilimėliai bei įvairūs buities daiktai. Graikų mitologijoje nendrė pasirodo Pano ir nimfos Siringės mite. Šis pasakojimas aiškina muzikos instrumento syrinx atsiradimą.
Krikščioniškoje simbolikoje nendrė kartais reiškia trapumą arba nepastovumą. Tokia interpretacija remiasi jos plonu stiebu ir gebėjimu siūbuoti. Lietuviškoje aplinkoje Nendrė pirmiausia suvokiama kaip gamtos įkvėptas vardas. Jo reikšmė gali būti aiškinama tiesiogiai arba simboliškai, tačiau pastarasis aiškinimas priklauso kultūrinei interpretacijai.
