Nazarijus pirmiausia aiškinamas kaip „Nazareto žmogus“ arba „kilęs iš Nazareto“. Ši reikšmė siejama su graikiška forma Nazarios ir vietovardžiu Nazaretas. Nazaretas buvo Galilėjos gyvenvietė, minima Naujojo Testamento pasakojimuose.
Religiniame kontekste šis pavadinimas nurodė žmogaus ryšį su konkrečia vieta. Vėliau jis įgijo platesnę krikščionišką prasmę. Toks aiškinimas siejamas su Jėzaus vadinimu Nazariečiu, nes jis augo Nazarete.
Kita galima versija sieja reikšmę su hebrajų žodžiu netzer, reiškiančiu „ūglį“, „atžalą“ arba „jauną šakelę“. Ši sąsaja nėra vienodai pripažįstama visų kalbininkų. Simboliniu lygmeniu ūglis gali reikšti augimą, atsinaujinimą ir tęstinumą.
Skirtingose tradicijose Nazarijus todėl suvokiamas kaip vietos, tikėjimo arba dvasinės kilmės žymuo. Pažodinė reikšmė neapibūdina žmogaus charakterio. Ji pirmiausia nurodo geografinį ryšį ir biblinį kultūros kontekstą.
Viduramžių krikščioniškoje aplinkoje tokie vardai dažnai buvo siejami su šventųjų kultu. Dėl to reikšmė galėjo įgyti religinio tapatumo atspalvį. Šiuolaikiniame vartojime Nazarijus dažniausiai aiškinamas per Nazareto ryšį.
