Naura dažniausiai aiškinama kaip arabiškos kilmės vardas, siejamas su žodžiais, reiškiančiais šviesą arba žiedą. Arabų kalbos forma nūra (نورة) lietuviškai verčiama kaip „šviesa“, „spindesys“ arba „švytėjimas“. Kita forma nawra (نَوْرَة) gali būti verčiama kaip „gėlė“, „žiedas“ arba „žydėjimas“.
Šie aiškinimai priklauso nuo pasirinktos arabų kalbos rašybos ir tarimo. Todėl Naura reikšmė nėra visiškai vienoda visuose vardų šaltiniuose. Kalbant apie šviesą, vardas simboliškai siejamas su aiškumu, viltimi ir dvasiniu spindesiu. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne žodyno apibrėžimui.
Gėlės reikšmė dažnai simbolizuoja grožį, augimą ir gyvenimo trapumą. Arabų bei islamo kultūrinėje aplinkoje šviesos įvaizdis turi ir religinį atspalvį. Šviesa dažnai siejama su tiesa, išmintimi ir dieviškuoju vedimu. Naura gali būti suprantama kaip šviesos arba žydėjimo įvaizdis, tačiau vienintelė nustatyta reikšmė nėra patvirtinta.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas siejamas su arabišku moterišku vardu Noura arba Nura. Šios formos dažniau aiškinamos per šviesos sąvoką. Žiedo aiškinimas laikomas kitu galimu, fonetiškai artimu variantu. Skirtingi rašmenų perteikimai lotyniškoje abėcėlėje gali pakeisti vardo aiškinimą.
