Nastė siejama su prasme „prisikėlimas“, „atgimimas“ arba „naujas gyvenimas“. Ši reikšmė lietuviškai perteikia atsinaujinimo ir sugrįžimo į gyvenimą idėją.
Pirminis žodis yra graikų kalbos ἀνάστασις, transliteruojamas kaip anástasis. Į lietuvių kalbą jis verčiamas žodžiu „prisikėlimas“. Vardo reikšmė tiesiogiai kyla iš šio daiktavardžio, kuris apibūdina pakilimą arba grįžimą į gyvenimą.
Krikščioniškoje tradicijoje ši sąvoka pirmiausia susijusi su Kristaus prisikėlimu. Dėl to ji įgijo religinę vilties, išganymo ir amžinojo gyvenimo prasmę. Šis teologinis aiškinimas yra kultūrinis bei religinis faktas.
Kasdienėje simbolikoje Nastė gali būti siejama su nauja pradžia, atsinaujinimu ir gyvenimo tęstinumu. Tokios sąsajos yra simbolinės interpretacijos, o ne įrodytos asmens savybės. Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama plačiau, pabrėžiant atsikėlimą po sunkumų arba dvasinį atgimimą.
Skirtingais laikotarpiais žodis „prisikėlimas“ reiškė ne vien religinį įvykį. Literatūroje ir mene jis dažnai žymi viltį, išsilaisvinimą arba naują istorinį etapą. Todėl vardo reikšmė gali būti suprantama pažodžiui, religiniame kontekste arba perkeltine prasme.
