Narimantas aiškinamas kaip sudurtinis lietuviškas vardas, siejamas su žodžiais „narus“ ir „mantus“. Lietuvių kalboje „narus“ reiškia gilus, įžvalgus arba gebantis nerti į gelmę. Žodis „mantus“ reiškia sumanus, išmanus, apsukrus arba turintis proto. Todėl pažodinė reikšmė gali būti perteikiama kaip „gilus sumanumas“ arba „įžvalgus ir išmintingas“.
Šis aiškinimas remiasi lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis ir vardų darybos tradicija. Jis nėra vienintelis visiškai nustatytas vertimas. Kai kuriuose aiškinimuose pirmasis dėmuo siejamas su giliu mąstymu, o antrasis – su išmintimi ir gebėjimais.
Simbolinėje plotmėje Narimantas gali reikšti vidinę gelmę, gebėjimą suprasti sudėtingus dalykus ir praktiškai juos pritaikyti. Baltų kultūros vaizdiniuose gelmė dažnai siejama su paslėptomis žiniomis, vandeniu ir paslaptimis. Sumanumas tradiciškai siejamas su išmintimi, sprendimų paieška ir gyvenimo patirtimi.
Tai simbolinis kultūrinis aiškinimas, o ne objektyvus žmogaus savybių apibūdinimas. Skirtingais laikotarpiais tokia reikšmė galėjo būti suvokiama kaip palinkėjimas vaikui būti įžvalgiam, išmintingam ir gebančiam susidoroti su iššūkiais.
