Motiejus reiškia „Dievo dovana“ arba „Jahvės dovana“. Ši reikšmė siejama su hebrajų kalbos junginiu „Mattityahu“. Jis lietuviškai verčiamas kaip „Dievo dovana“.
Rašto tradicijoje tokia reikšmė išreiškia dėkingumą už gautą vaiką. Ji nurodo, kad žmogaus atsiradimas suvokiamas kaip dieviškos malonės ženklas. Judaizme Dievo vardo dalis „Yah“ susijusi su Jahve. Antroji junginio dalis reiškia dovaną arba suteikimą.
Krikščioniškoje tradicijoje Motiejus siejamas su apaštalu ir evangelistu Matu. Dėl skirtingų kalbinių formų lietuvių vartosenoje susidarė dvi artimos vardo formos. Motiejus dažnai suvokiamas kaip senesnė, išplėsta forma.
Religiniame kontekste ši reikšmė simbolizuoja malonę, dėkingumą ir ryšį su Dievu. Tai simbolinis aiškinimas, o ne mokslinis žmogaus savybių apibūdinimas. Įvairiais laikotarpiais reikšmė galėjo pabrėžti šeimos džiaugsmą, tikėjimą arba ypatingą vaiko vietą bendruomenėje.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas vertimas „Dievas davė“ arba „Dievo suteiktas“. Šie aiškinimai laikomi artimais, nes remiasi ta pačia hebrajiška vardo sandara. Todėl pagrindinė vardo reikšmė išlieka susijusi su dieviška dovana.
