Morta pažodžiui siejama su aramėjų žodžiu mārta, reiškiančiu „dama“, „šeimininkė“ arba „namų valdovė“. Šis aiškinimas remiasi moteriškąja forma, susijusia su aramėjų žodžiu mār, reiškiančiu „valdovas“ arba „ponas“.
Reikšmė pirmiausia nusako socialinį vaidmenį, o ne konkrečią asmens savybę. Senovės Artimųjų Rytų kultūrose šeimininkė buvo siejama su namų priežiūra, svetingumu ir atsakomybe už šeimos gyvenimą. Todėl Morta simboliškai gali reikšti namų židinio saugotoją.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmę sustiprino Morta iš Betanijos, minima Naujajame Testamente. Evangelijoje ji vaizduojama kaip Jėzų priėmusi šeimininkė. Ši istorija vėliau suteikė vardui svetingumo ir tarnystės simboliką.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas trumpesnis vertimas „ponia“ arba „šeimininkė“. Šie variantai nėra skirtingos reikšmės, o tos pačios semantinės kilmės aiškinimai. Viduramžių krikščioniškoje Europoje vardas dažnai suvoktas per biblinį pasakojimą. Vėlesniais laikotarpiais jo reikšmė tapo platesnė ir siejama su namų jaukumu bei atsakingu rūpinimusi kitais.
