Morena dažniausiai aiškinama kaip mirties, žiemos ir gamtos nykimo simbolis. Ši interpretacija siejama su slavų tradicijoje vartojamu žodžiu „morena“ arba „marena“, lietuviškai reiškiančiu mirties ir žiemos būtybę.
Slavų papročiuose Morena įkūnijo žiemos pabaigą, šalčio laiką ir senosios tvarkos nykimą. Jos simbolinis sunaikinimas pavasario apeigose reiškė gamtos atsinaujinimą. Šis aiškinimas apibūdina ritualinę reikšmę, o ne tiesioginį asmens apibūdinimą.
Kai kuriuose šaltiniuose Morena siejama su tamsa, naktimi ir požeminiu pasauliu. Tokia prasmė kyla iš jos ryšio su mirtimi bei sezoniniu gamtos sustingimu. Kituose aiškinimuose ji laikoma žiemos valdove arba derliaus ciklo dalimi.
Morena gali turėti ir kitą reikšmės kryptį romanų kalbų aplinkoje. Ispanų bei italų tradicijose panašus žodis „moreno“ reiškia tamsiaplaukį, tamsaus gymio arba rudą. Vis dėlto šis aiškinimas priklauso kitai kalbinei tradicijai. Todėl reikšmė priklauso nuo pasirinktos kilmės versijos.
