Mirta reiškia mirtos augalą, kuris lietuviškai vadinamas mirta arba mirtų krūmu. Pagrindinis atitikmuo siejamas su graikų kalbos žodžiu „myrtos“.
Pažodinė reikšmė nurodo augalą, pasižymintį kvapiais lapais, baltais žiedais ir tamsiomis uogomis. Šis augalas priklauso mirtinių šeimai ir auga šiltesnio klimato kraštuose.
Senovės graikų tradicijoje mirta buvo siejama su deive Afrodite. Ji simbolizavo meilę, grožį, vaisingumą ir santuokinę darną. Romėnų kultūroje mirtų šakelės naudotos vestuvių apeigose bei religinėse ceremonijose.
Bibliniame ir žydų kultūros kontekste mirta minima kaip palaiminimo, taikos ir atsinaujinimo ženklas. Šis aiškinimas priklauso religinei simbolikai, o ne pažodinei vardo reikšmei.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas per augalo simboliką. Tokiu atveju jam priskiriamos meilės, tyrumo ir gyvybingumo asociacijos. Tai kultūrinės interpretacijos, kurios nėra žodyno reikšmės dalis.
Mirta lietuvių kalboje tiesiogiai siejasi su augalo pavadinimu. Dėl šios priežasties vardas dažnai suvokiamas kaip gamtos, kvapo ir švelnaus grožio simbolis.
