Miroslavas pažodžiui aiškinamas kaip taikos šlovė arba taiką šlovinantis žmogus. Šis aiškinimas siejamas su dviem senosios slavų kalbos dėmenimis. Žodis mirъ reiškė taiką, ramybę arba pasaulį. Dėmuo slavъ reiškė šlovę, garbę arba šlovingumą.
Miroslavas jungia taikos ir garbės sąvokas į vieną simbolinę reikšmę. Pažodinis vertimas gali būti suprantamas kaip taikos šlovė. Kita pripažinta interpretacija vardą aiškina kaip šlovinantį taiką. Šie aiškinimai skiriasi gramatine forma, tačiau remiasi tais pačiais kalbiniais dėmenimis.
Slavų kultūrose taika dažnai siejama su santarve, saugumu ir bendruomenės darna. Šlovė čia reiškia ne vien viešą pripažinimą. Ji gali nurodyti garbingą atminimą, gerą vardą ir kilnią laikyseną. Tai simbolinės interpretacijos, o ne žmogaus savybių aprašymas.
Miroslavas istoriškai atspindi seną slavų vardų kūrimo tradiciją. Tokie vardai dažnai jungė pageidaujamas vertybes ir palinkėjimus. Todėl reikšmė galėjo veikti kaip šeimos linkėjimas taikai, darnai ir garbingam gyvenimui. Skirtinguose regionuose reikšmė galėjo būti suvokiama kiek skirtingai.
