Mirga siejama su lietuvišku žodžiu „mirgėti“, reiškiančiu žėrėti, virpėti šviesoje arba nuolat keistis akyse. Pažodinė reikšmė gali būti perteikiama kaip „mirganti“, „spindinti“ arba „žėrinti“.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina regimą šviesos žaismą. Ji gali priminti saulės blyksnius ant vandens, žvaigždžių virpėjimą ar tolimų žiburių mirgėjimą. Tai nėra tiesioginė žmogaus savybių nuoroda, o vaizdingas žodis, susijęs su regimu šviesos judėjimu.
Lietuvių tautosakoje šviesa dažnai siejama su gyvybe, aiškumu ir dvasiniu budrumu. Tokia sąsaja yra kultūrinė interpretacija, o ne žodyno apibrėžimas. Baltų tradicijų vaizdiniuose spindesys galėjo reikšti gamtos gyvumą, dangaus ženklus arba šventą ugnį.
Mirga reikšmė gali būti suprantama ir plačiau. Ji gali žymėti įvairumą, judėjimą bei trumpalaikius, nuolat besikeičiančius įspūdžius. Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas kaip „žėrinti“ arba „spindinti“. Šie variantai perteikia artimą vaizdinę kryptį, tačiau nepakeičia pagrindinės sąsajos su mirgėjimu.
