Mirekas siejamas su dviem senosios slavų vardyno šaknimis: mir ir slav. Žodis mir reiškia taiką, ramybę arba pasaulį. Šaknis slav siejama su šlove, garbe ir geru vardu. Todėl pažodinė vardo reikšmė aiškinama kaip taiki šlovė arba taikos šlovinimas.
Šis aiškinimas remiasi slavų kalbų žodyno ir asmenvardžių sandara. Skirtinguose šaltiniuose pirmoji šaknis kartais verčiama kaip pasaulis. Tokiu atveju reikšmė gali būti suprantama kaip pasaulio šlovė arba garsus taikos puoselėtojas. Tai nėra vienintelis privalomas vertimas, nes senieji dvikamieniai vardai dažnai turėjo kelias simbolines interpretacijas.
Slavų kultūrose taika reiškė darną šeimoje, bendruomenės saugumą ir susitaikymą. Šlovė buvo siejama su garbingu atminimu, visuomeniniu pripažinimu ir protėvių pagarba. Šios sąsajos priklauso simbolinei tradicijai, o ne patikrintam žmogaus apibūdinimui. Mirekas šiuolaikiniame vardų aiškinime dažniausiai suprantamas kaip ramybės ir gero vardo junginys.
