Mintija siejama su lietuvišku žodžiu „mintis“, reiškiančiu mąstymo turinį, idėją arba sumanymą. Pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip „susijusi su mintimi“ arba „turinti minčių“. Šis aiškinimas remiasi lietuvių kalbos žodynu ir vardo sandara.
Mintijos reikšmė nėra vienareikšmiškai nustatyta senosios vardų tradicijos šaltiniuose. Todėl ją tiksliau vertinti kaip lietuvišką simbolinį vardą, paremtą abstrakčia sąvoka. Lietuvių kultūroje mintis dažnai siejama su sąmone, atmintimi, sprendimu ir žodžiu. Tautosakoje apmąstymas laikomas būdu suprasti pasaulį bei pasirinkti tinkamą kelią.
Vakarų filosofinėje tradicijoje mintis suvokiama kaip proto veikla ir pažinimo pradžia. Religinėse tradicijose ji kartais siejama su vidiniu apsisprendimu, malda arba sąžine. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginiai vardo įrodymai.
Mintija gali būti suprantama kaip „minties“, „idėjos“ ar „sumanymo“ simbolis. Kai kuriuose šiuolaikiniuose vardų aiškinimuose galimos ir platesnės reikšmės, susijusios su išmone, apmąstymu bei kūrybiniu požiūriu. Tokie aiškinimai papildo pagrindinę reikšmę, tačiau jos nepakeičia.
