Mina dažniausiai aiškinama kaip trumpesnė germanų kilmės Wilhelminos forma. Šiame aiškinime reikšmę sudaro seni žodžiai, siejami su valia ir apsauga. Lietuviškai ji perteikiama kaip „ryžtinga globėja“ arba „sauganti valia“.
Kai kuriuose vardynuose Mina laikoma ir savarankišku vardu. Hebrajų tradicijoje panaši forma gali būti siejama su vardu Minna, kurio aiškinimas nėra vienodas. Arabų bei persų kultūriniame kontekste artimas žodis „mina“ gali reikšti žydrą spalvą arba emalį. Šie aiškinimai priklauso skirtingoms kalbinėms tradicijoms, todėl jų nereikėtų laikyti viena bendra reikšme.
Simboliniu lygmeniu Mina gali priminti globą, vidinį apsisprendimą ir aiškų kryptingumą. Tokios interpretacijos kyla iš žodžių simbolikos, o ne iš patikrinamų asmens savybių. Vakarų vardų tradicijoje apsaugos motyvas dažnai siejamas su atsakomybe ir rūpesčiu. Rytų kultūrose žydra spalva neretai simbolizuoja dangų, ramybę ir dvasinį skaidrumą. Mina reikšmė skirtinguose šaltiniuose priklauso nuo pasirinktos kalbinės bei kultūrinės interpretacijos.
