Mileta dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su šaknimi mil-. Slavų kalbose ši šaknis reiškia „mielas“, „brangus“, „malonus“ arba „mylimas“. Todėl pažodinė reikšmė lietuviškai gali būti perteikiama žodžiais „mieloji“ arba „brangioji“.
Ši reikšmė yra kalbinis aiškinimas, o ne vienintelis privalomas vardo vertimas. Kai kuriuose šaltiniuose Mileta siejama su platesne slavų vardų grupe, kuriai priklauso vardai Milena, Mila, Milica ir Milanas. Tokiu atveju pagrindinė reikšmės kryptis išlieka susijusi su palankumu, meile ir artumu.
Slavų kultūrose žodžiai, kilę iš šaknies mil-, dažnai vartojami meiliuose kreipiniuose. Jie gali nusakyti brangų žmogų, švelnų santykį arba geranorišką požiūrį. Krikščioniškoje tradicijoje tokia reikšmė simboliškai siejama su meile artimui ir gailestingumu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginė religinė vardo definicija.
Skirtingais laikotarpiais švelnią reikšmę turintys vardai buvo vertinami kaip palinkėjimas vaikui. Mileta todėl gali būti suvokiama kaip artumo, palankumo ir meilės simbolis. Šiuolaikinėje kalboje jos reikšmė dažniausiai aiškinama per mielumo ir brangumo sąvokas.
