Milena siejama su slavų kalbų šaknimi mil-, kilusia iš senojo slavų žodžio milъ. Lietuviškai ši šaknis verčiama kaip „mielas“, „brangus“, „malonus“ arba „mielas širdžiai“. Todėl vardas pirmiausia nusako palankų, šiltą ir branginamą santykį.
Pažodinė reikšmė remiasi ne daiktu, o emociniu įvertinimu. Ji nurodo tai, kas kelia prielankumą, meilę ar pagarbą. Slavų kultūrose žodis mil dažnai vartojamas švelniuose kreipiniuose, šeimos varduose ir asmenvardžiuose.
Milena reikšmė įvairiose tradicijose gali būti aiškinama kaip meilės, artumo ir geranoriškumo simbolis. Tai simbolinė interpretacija, o ne objektyvus žmogaus savybių apibūdinimas. Krikščioniškoje aplinkoje tokia reikšmė kartais siejama su gailestingumu, taika ir artimo meile.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiami artimi vertimai „maloninga“ ir „mylima“. Šie variantai kyla iš tos pačios slavų kalbų šaknies, tačiau nėra visiškai skirtingos reikšmės. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo būti suvokiamas kaip švelnus šeimos linkėjimas vaikui. Jo semantinis branduolys išlieka susijęs su brangumu, šiluma ir palankumu.
