Milbarto reikšmė nėra vienareikšmiškai patvirtinta šiuolaikiniuose vardynuose. Dažniausiai ji aiškinama per dvi galimas germanų kalbų šaknis. Pirmoji dalis gali būti siejama su senuoju žodžiu *mild*, reiškiančiu „švelnus“, „malonus“ arba „gailestingas“. Antroji dalis galėtų būti artima žodžiui *berht*, kuris verčiamas kaip „šviesus“, „spindintis“ arba „garsus“.
Pagal tokį aiškinimą, Milbartas galėtų reikšti „švelniai šviesus“ arba „maloniai garsus“. Šis vertimas yra kalbinė interpretacija, o ne galutinai įrodytas apibrėžimas. Senųjų germanų vardų tradicijoje šviesa dažnai simbolizavo garbę, aiškumą ir gerą reputaciją. Švelnumas reiškė palankumą, taiką bei gebėjimą kurti pasitikėjimą.
Skirtingose kultūrose tokie junginiai galėjo būti suprantami nevienodai. Vienur svarbesnė buvo vidinė malonė, kitur – šlovė ir ryškus vardas. Lietuviškame suvokime Milbartas gali būti interpretuojamas kaip šviesaus, taikaus skambesio vardas. Patikimų šaltinių, pateikiančių kitą aiškiai pripažintą reikšmę, nėra daug.
