Mikolė siejama su pažodine reikšme „liaudies pergalė“. Ši reikšmė kyla iš graikiško junginio „Nikolaos“, sudaryto iš žodžių „níkē“ ir „laós“. Lietuviškai „níkē“ reiškia „pergalę“, o „laós“ – „liaudį“ arba „tautą“.
Mikolė reikšmė tradiciškai aiškinama kaip pergalė, susijusi su žmonių bendruomene. Tai nėra vien asmeninė sėkmė. Simboliškai ji gali reikšti bendrą laimėjimą, solidarumą ir gebėjimą veikti kartu. Senovės graikų kultūroje pergalė buvo siejama su garbe, pripažinimu ir palankia likimo eiga.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo religinį atspalvį. Ji susijusi su šventojo Mikalojaus vardų grupe, kurios pagrindas yra tas pats graikiškas žodis. Europos kraštuose ši reikšmė ilgainiui buvo suprantama kaip dvasinė, moralinė arba bendruomeninė pergalė.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir „tautos nugalėtojos“ interpretacija. Tai simbolinis variantas, o ne atskira žodyno reikšmė. Todėl Mikolė reikšmė gali būti suvokiama tiesiogiai arba platesne kultūrine prasme. Skirtingais laikotarpiais ši sąvoka reiškė karinį laimėjimą, tikėjimo pergalę arba žmonių vienybę.
