Mikalojus reiškia „tautos pergalę“ arba „liaudies pergalę“. Ši reikšmė siejama su graikų kalbos žodžiu Νικόλαος, lietuviškai verčiamu kaip „tautos nugalėtojas“ arba „liaudies pergalė“. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami keli artimi vertimo variantai, tačiau visi jie pabrėžia pergalės ir žmonių sąsają.
Pažodinė reikšmė jungia du prasminius dėmenis: pergalę ir žmones. Todėl Mikalojus simboliškai gali būti aiškinamas kaip bendruomenės laimėjimo, sutelkto veikimo ir bendro tikslo ženklas. Tokia interpretacija priklauso simbolikos sričiai, o ne objektyviam asmens apibūdinimui.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė įgijo papildomą kultūrinį atspalvį dėl šventojo Mikalojaus paveikslo. Jis dažnai siejamas su pagalba, dosnumu ir rūpinimusi kitais. Šios sąsajos kilo iš pasakojimų apie jo gyvenimą, todėl jos papildo kultūrinį vardo suvokimą, bet nepakeičia pirminio vertimo.
Viduramžiais pergalės reikšmė dažnai buvo suprantama religiniame ir bendruomeniniame kontekste. Vėlesniais laikais ji tapo platesniu simboliu, siejamu su atkaklumu, vienybe ir siekiamu rezultatu. Mikalojus šiuo požiūriu išlaiko reikšmę, susijusią su žmonių ir pergalės ryšiu.
