Mėta pažodžiui reiškia aromatingą žolinį augalą, priklausantį notrelinių šeimai. Lietuviškas žodis „mėta“ įvardija augalą, pasižymintį gaiviu kvapu ir vėsinančiu skoniu. Vardo reikšmė tiesiogiai siejama su gamta, augalija ir kvapų pasauliu.
Įvairiose kultūrose mėtos laikomos švaros, gaivos ir svetingumo simboliu. Senovės graikų tradicijoje mėta buvo naudojama kvapniems gėrimams, vainikams ir buities reikmėms. Romėnai jos lapais gardindavo vyną ir puošdavo stalus. Šios reikšmės yra kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvūs asmens savybių apibūdinimai.
Lietuvių tradicijoje mėta siejama su darželiais, vaistažolėmis ir namų jaukumu. Liaudies papročiuose jos kvapas galėjo priminti švarą, vasarą bei rūpestį artimaisiais. Vardas Mėta išlaiko aiškų ryšį su augalu, todėl jo reikšmė suprantama tiesiogiai, be sudėtingų mitologinių aiškinimų.
Kai kuriuose šaltiniuose augalo pavadinimas siejamas ir su gaivumo bei gydomųjų žolelių samprata. Vis dėlto pagrindinė pripažįstama reikšmė išlieka paprasta: mėta yra kvapni, gaivi žolė.
