Merūnas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas augalo pavadinimas. Pažodžiui jis siejamas su žodžiu „merūnas“, reiškiančiu tam tikrą kvapų augalą arba žolę. Tiksli botaninė atitiktis skirtinguose šaltiniuose gali būti aiškinama nevienodai. Dėl šios priežasties vardo reikšmė nėra visiškai vienareikšmė.
Kai kuriuose aiškinimuose merūnas siejamas su stipriu, išskirtiniu kvapu. Tokiu atveju reikšmė simboliškai gali būti suprantama kaip ryškumas, savitumas arba įsimintinas buvimas. Ši interpretacija yra kultūrinė, o ne moksliškai nustatyta asmens savybė. Augalų simbolikoje kvapūs augalai dažnai reiškia gyvybingumą, apsaugą ir ryšį su gamta.
Merūnas neturi plačiai pripažintos religinės reikšmės. Jo aiškinimas labiau susijęs su lietuviška gamtos žodyno tradicija. Kai kur vardas gali būti gretinamas su senesniais augalų arba kvapo įvardijimais. Tokie sugretinimai laikytini hipotezėmis, o ne galutinai įrodyta reikšme. Todėl tiksliausia reikšmė būtų „merūno augalas“ arba „su merūnu susijęs“.
