Merkelis yra lietuviška vardo Melchioras forma. Jo reikšmė siejama su hebrajų junginiu „Malki-Or“, verčiamu „mano karalius – šviesa“.
Pažodžiui pirmasis dėmuo nurodo valdovą arba karališkumą. Antrasis dėmuo reiškia šviesą, spindesį ar nušvitimą. Todėl vardas gali būti suprantamas kaip „šviesusis karalius“ arba „karalius yra šviesa“.
Krikščioniškoje tradicijoje šis vardas siejamas su vienu iš trijų išminčių, aplankiusių Jėzų. Evangelijose jų vardai nepateikiami, tačiau vėlesnė tradicija išminčiams suteikė konkrečius vardus. Merkelis šioje tradicijoje įkūnija išmintį, pagarbią valdžią ir dvasinį ieškojimą.
Viduramžių Europos kultūroje šviesa dažnai simbolizavo tiesą, tikėjimą ir dievišką pažinimą. Karaliaus įvaizdis reiškė ne vien politinę galią, bet ir atsakomybę. Šios simbolinės prasmės priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jos nėra pažodinės asmens savybės.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama kaip „šviesos karalius“. Kituose pabrėžiamas possessyvinis junginys „mano karalius yra šviesa“. Merkelis išlaiko abu šiuos tradicinius reikšmės atspalvius.
