Melitonas siejamas su senovės graikų žodžiu „μέλι“ (méli), reiškiančiu „medus“. Pažodinė reikšmė aiškinama kaip „saldus“, „medaus saldumo“ arba „susijęs su medumi“. Toks aiškinimas remiasi graikų kalbos žodžių daryba ir vardų tradicija.
Senovės graikų kultūroje medus buvo laikomas vertingu maistu, gamtos dovana ir dievams skirta auka. Jis simbolizavo saldumą, gausą, gyvybingumą ir malonų žodį. Šios simbolinės reikšmės priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jų negalima laikyti tiesioginiu žmogaus savybių apibūdinimu.
Melitonas krikščioniškame kontekste siejamas su Sardų vyskupu Melitu. Jo vardas į istorinius šaltinius pateko per ankstyvosios Bažnyčios raštus ir šventųjų tradiciją. Dėl to vardas įgijo ne tik kalbinį, bet ir religinį atspalvį.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama siauriau, kaip „medaus žmogus“ arba „medaus saldumo“. Šie variantai kyla iš tos pačios graikiškos šaknies. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo būti suvokiamas tiesiogiai arba simboliškai, pabrėžiant malonumą, švelnumą ir gausą.
