Melanijus pažodžiui siejamas su senovės graikų žodžiu μέλας (mélas), reiškiančiu „juodas“ arba „tamsus“. Ši reikšmė pirmiausia apibūdina spalvą, atspalvį ar tamsų išorinį vaizdą.
Senovės graikų kalboje žodis mélas galėjo nusakyti juodą audinį, tamsius plaukus, šešėlį arba sodrią spalvą. Vėlesnėse kultūrinėse interpretacijose tamsumas įgijo platesnių simbolinių prasmių. Jis galėjo reikšti paslaptį, rimtį, susikaupimą ir nežinomybę.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė kartais aiškinama kaip nuoroda į asketiškumą, rimtą dvasinį gyvenimą arba atsitraukimą nuo pasaulietiškumo. Tai yra simbolinis aiškinimas, o ne tiesioginis vardo vertimas.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose Melanijus aiškinamas kaip „tamsusis“ arba „juodaplaukis“. Pastarasis variantas laikomas išplėstine interpretacija, susieta su žmogaus išvaizda. Skirtingais laikotarpiais tamsi spalva reiškė ir gedulą, ir iškilmingumą, ir apsaugą.
Melanijus neturi vienos privalomos simbolinės reikšmės. Jo aiškinimas priklauso nuo kultūrinio konteksto, kuriame vardas vartojamas.
