Meinardas dažniausiai aiškinamas kaip vardas, reiškiantis didelę jėgą, tvirtą galią arba drąsų ryžtą. Pažodinis aiškinimas siejamas su senosios aukštosios vokiečių kalbos žodžiais magan, reiškiančiu „galia“ arba „jėga“, ir hard, reiškiančiu „tvirtas“, „drąsus“ arba „atkaklus“.
Todėl reikšmę galima perteikti junginiu „tvirtos galios žmogus“ arba „drąsus ir stiprus“. Tai kalbinis aiškinimas, o ne patvirtintas žmogaus savybių aprašymas. Viduramžių germanų tradicijoje tokie žodžiai dažnai reiškė atsparumą, ištvermę ir gebėjimą laikytis pasirinkto kelio.
Krikščioniškame istoriniame kontekste ši reikšmė vėliau sieta su dvasiniu pasiryžimu. Tokia interpretacija atsirado dėl vyskupo Meinardo veiklos Livonijoje. Ji pabrėžia ne fizinę jėgą, bet ištvermę, pareigą ir tikėjimo tvirtumą.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas verčiamas kaip „galingas ir drąsus“, kituose – kaip „tvirtos valios“. Šie variantai kyla iš skirtingo senųjų žodžių vertimo. Meinardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama ir kaip karinė, ir kaip moralinė stiprybė.
