Meilė tiesiogiai reiškia meilę, prieraišumą ir šiltą ryšį tarp žmonių. Originalus žodis yra lietuvių kalbos daiktavardis „meilė“, į anglų kalbą verčiamas kaip „love“. Pažodinė reikšmė siejama su rūpesčiu, palankumu ir emociniu artumu.
Kasdienėje kalboje šis žodis apima skirtingas jausmų formas. Jis gali nusakyti romantinį prisirišimą, šeimos ryšį, draugystę arba pagarbą kitai būtybei. Meilė dažnai vartojama ir platesne prasme, kalbant apie atsidavimą veiklai, tėvynei ar idealui.
Religinėse tradicijose meilė dažnai laikoma dorovine vertybe. Krikščioniškame kontekste ji siejama su atjauta, pasiaukojimu ir artimo gerove. Senovės graikų kultūroje skirtingoms meilės formoms apibūdinti vartoti keli atskiri terminai, pavyzdžiui, „agapė“ ir „eros“.
Simboliniuose aiškinimuose vardas gali reikšti širdies šviesą, taiką ir žmonių artumą. Tokios interpretacijos priklauso kultūrai, literatūrai ir šeimos tradicijai. Meilė kalboje išlaiko platesnę reikšmę negu vien romantinis jausmas.
