Medeina reiškia miško globėją arba miško deivę. Šis aiškinimas siejamas su lietuvių žodžiu „medė“, reiškiančiu mišką arba miškingą vietovę.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienoda visuose šaltiniuose. Dalis tyrinėtojų ją aiškina kaip miško valdovę, o kiti pabrėžia ryšį su laukine gamta ir medžiokle. Tokie aiškinimai remiasi lietuvių mitologijos tradicija, todėl juos reikia skirti nuo griežtai patvirtintų žodyno apibrėžimų.
Baltų kultūroje miškas buvo suvokiamas kaip gyva, paslaptinga ir sakralinė erdvė. Todėl ši reikšmė simboliškai siejama su gamtos globa, laukinės aplinkos apsauga ir ryšiu su protėvių pasauliu. Lietuvių tradicijoje miškas dažnai reiškė ne tik medžius, bet ir dvasinę teritoriją.
Medeina reikšmė gali būti perteikiama ir kaip „ta, kuri priklauso miškui“. Šis variantas labiau pabrėžia gamtinę kilmės erdvę, o ne konkrečią dievybės funkciją. Vėlesnėje kultūrinėje vartosenoje vardas įgijo poetišką, gamtišką ir mitologinį atspalvį.
