Meda dažniausiai aiškinama kaip lietuviškas vardas, siejamas su žodžiu „medus“. Lietuvių kalboje medus reiškia saldžią bičių gaminamą medžiagą, vartojamą maistui ir gėrimams saldinti. Todėl pažodinė simbolinė vardo kryptis siejama su saldumu, švelnumu ir maloniu poveikiu.
Šis aiškinimas remiasi lietuvišku bendriniu žodžiu, o ne tiesioginiu istoriniu asmenvardžio įrašu. Kalbinėje tradicijoje medus dažnai simbolizuoja svetingumą, gerovę ir taiką. Senovės graikų mitologijoje medus buvo siejamas su dievų maistu, tačiau ši kultūrinė reikšmė nėra tiesioginė vardo kilmės įrodymo dalis.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Meda siejama ir su Medeinos vardu. Medeina lietuvių mitologijoje laikoma miško bei medžioklės deive, todėl toks aiškinimas suteikia vardui gamtos simbolikos. Vis dėlto šią sąsają reikėtų vertinti kaip alternatyvią interpretaciją, o ne vienintelę patvirtintą reikšmę.
Skirtinguose laikotarpiuose saldumo simbolika galėjo reikšti sveikatą, vaisingumą ir gausą. Šiuolaikiniame vardų aiškinime Meda dažniausiai pristatoma per lietuviško žodžio „medus“ vaizdinį.
