Mąstautas dažniausiai aiškinamas kaip sudurtinis lietuviškas vardas. Jo semantinis pagrindas siejamas su žodžiais „mąstyti“ ir „tauta“.
Pažodinis aiškinimas galėtų būti „tautą apmąstantis“ arba „tautos mąstytojas“. Tokį vertimą reikia vertinti kaip kalbinę interpretaciją, o ne tikslų žodyno apibrėžimą. Lietuvių varduose dažnai jungiami du prasminiai kamienai. Jie perteikia pageidaujamą idealą arba svarbią bendruomenės vertybę.
Šiuo atveju pirmasis dėmuo siejamas su mąstymu, samprotavimu ir sąmoningu sprendimu. Antrasis dėmuo nurodo tautą, bendruomenę arba žmonių visumą. Simbolinėje plotmėje ši reikšmė gali priminti atsakomybę už savo krašto kultūrą. Ji gali sietis su pagarba kalbai, istorinei atminčiai ir bendruomeniniam ryšiui.
Lietuvių kultūroje tautos sąvoka ypač svarbi kalbos, dainų ir istorinio pasakojimo tradicijoms. Todėl Mąstautas gali būti suprantamas kaip vardas, jungiantis protą su visuomeniniu sąmoningumu. Kitas galimas aiškinimas pabrėžia ne tautos apmąstymą, bet išmintingą santykį su bendruomene. Šie aiškinimai yra simboliniai ir priklauso nuo vardo sandaros interpretavimo.
