Martė reiškia „kilminga moteris“, „valdovė“ arba „šeimininkė“. Šis aiškinimas siejamas su aramėjų žodžiu mārthā, lietuviškai reiškiančiu „ponia“ arba „šeimininkė“.
Pažodinė reikšmė nurodo socialinį statusą ir pagarbą moteriai. Senosiose Artimųjų Rytų kultūrose šeimininkė buvo namų tvarkos sergėtoja. Ji rūpinosi šeima, svetingumu ir kasdieniais namų reikalais.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė susijusi su Morta iš Betanijos. Naujojo Testamento pasakojimuose ji minima kaip svetinga namų šeimininkė. Šis religinis kontekstas sustiprino vardo sąsajas su rūpinimusi ir tarnyste.
Skirtinguose šaltiniuose pateikiami keli artimi aiškinimai. Vienur pabrėžiama valdovės arba ponios reikšmė. Kitur akcentuojama šeimininkė, namų tvarkytoja ar garbinga moteris.
Martė simbolinėje kalboje gali reikšti orumą, atsakomybę ir namų jaukumą. Šios savybės yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės žodžio reikšmės. Reikšmės suvokimas laikui bėgant keitėsi, tačiau pagarba moteriškam orumui išliko pagrindiniu akcentu.
