Marta pažodžiui reiškia „ponia“, „šeimininkė“ arba „kilminga moteris“. Šis aiškinimas siejamas su aramėjų žodžiu „mārthā“, reiškiančiu moterį, šeimininkę arba valdovę.
Rašytiniuose šaltiniuose reikšmė dažniausiai verčiama kaip „ponia“ arba „šeimininkė“. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas namų valdžios ir atsakomybės aspektas. Šie variantai neprieštarauja vienas kitam, nes susiję su pagarbiu moters įvardijimu.
Bibliniame kontekste Marta yra Betanijos gyventoja, minima Evangelijoje pagal Luką ir Evangelijoje pagal Joną. Jos istorija suteikė reikšmei religinį svetingumo, tarnystės ir rūpinimosi atspalvį. Tai kultūrinė interpretacija, o ne pažodinis žodžio vertimas.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė dažnai siejama su namų šeimininke ir svetingumo simboliu. Europos kalbose vardas išlaikė panašią prasmės kryptį. Lietuvių kalboje Marta suvokiama kaip pagarbus moters vardas, susijęs su šeimininkės įvaizdžiu.
Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti aiškinama plačiau. Ji kartais apėmė socialinį orumą, namų priežiūrą ir atsakingą rūpinimąsi kitais. Tokie papildomi atspalviai priklauso nuo kultūros, religijos bei asmeninio vardo suvokimo.
