Markas siejamas su lotynišku žodžiu „Marcus“, kuris tradiciškai aiškinamas kaip „skirtas Marsui“ arba „priklausantis Marsui“. Marsas buvo senovės romėnų karo, valstybės apsaugos ir pilietinės tvarkos dievas.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Kai kurie kalbininkai ją sieja su romėnų dievo Marso vardu, o kiti pabrėžia senesnę, neaiškios kilmės asmenvardžio formą. Todėl aiškinimas „karingas“ laikytinas simboline interpretacija, o ne tiksliu vertimu.
Romėnų tradicijoje Marsas reiškė ne vien mūšį. Jis buvo siejamas su žemdirbyste, gyvybingumu ir bendruomenės gynimu. Dėl šio konteksto Markas simboliškai gali reikšti ryžtą, apsaugą ir atsakomybę.
Krikščioniškoje kultūroje reikšmę papildė evangelisto Marko tradicija. Čia vardas susijęs su liudijimu, tikėjimo sklaida ir rašytiniu pasakojimu. Viduramžiais šis vardas buvo suvokiamas ne tik per romėniškąjį Marsą, bet ir per šventojo globėjo kultą.
Markas skirtingais laikotarpiais galėjo kelti skirtingas asociacijas. Antikoje vyravo ryšys su romėniška valstybe, o krikščioniškoje Europoje sustiprėjo religinis turinys.
