Marinas pažodžiui reiškia „jūrinis“, „susijęs su jūra“ arba „jūros“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu „marinus“, reiškiančiu „jūrinis“. Lotyniškas būdvardis sudarytas iš žodžio „mare“, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „jūra“.
Tiesioginė reikšmė pirmiausia apibūdina ryšį su jūra, pakrante arba jūrine aplinka. Ji nenurodo konkrečios žmogaus savybės ar elgesio būdo. Senovės romėnų kalboje toks žodis galėjo apibūdinti jūrininką, pakrantės gyventoją arba su jūra susijusį dalyką.
Antikos kultūroje jūra buvo svarbi prekybai, kelionėms, žvejybai ir kariniam gyvenimui. Todėl Marinas simboliškai siejamas su kelione, horizontu ir vandens stichija. Tai kultūrinė interpretacija, o ne žodyno reikšmė.
Krikščioniškoje tradicijoje Marinas gali būti siejamas su šventųjų vardais, tačiau religinis kontekstas nepakeičia pirminės lotyniškos reikšmės. Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas ir kaip „jūros žmogus“. Ši formuluotė yra laisvesnis pažodinės reikšmės perteikimas.
