Marija dažniausiai aiškinama kaip hebrajų kilmės vardas, siejamas su forma Miryam. Pažodinė šio žodžio reikšmė nėra visiškai nustatyta. Vienas tradicinis aiškinimas ją sieja su reikšme „mylima“ arba „Dievo mylimoji“. Kituose aiškinimuose minimos reikšmės „kartumas“, „maištas“ ir „jūros lašas“.
Šios skirtingos reikšmės atsirado dėl sudėtingos senovės hebrajų kalbos žodžių analizės. Dalis jų remiasi vėlesniais vertimais, todėl nėra laikomos vienodai patikimomis. Hebrajiškas vardas įgijo didelę religinę reikšmę per Biblijoje minimą Mozės seserį Mirjam.
Krikščioniškoje tradicijoje Marija dažniausiai siejama su Jėzaus motina. Todėl vardas simboliškai siejamas su motinyste, tikėjimu, ištikimybe ir rūpesčiu. Šios sąsajos priklauso kultūriniam bei religiniam simbolizmui, o ne pažodiniam vardo vertimui.
Rytų ir Vakarų krikščionybėje vardas įgijo skirtingų kultūrinių atspalvių. Vienur jis pabrėžia šventumą ir nuolankumą. Kitur labiau išryškinama motiniška globa arba dvasinė ištvermė. Viduramžiais religinis kontekstas sustiprino pagarbų šio vardo suvokimą.
