Marcelė siejama su lotynų kalbos vardu Marcellus, kuris verčiamas kaip „priklausanti Marsui“ arba „mažoji Marsą primenanti“. Šis aiškinimas remiasi žodžio Marcellus sąsaja su romėnų dievu Marsu.
Pažodinė interpretacija turi kelias pripažįstamas formas. Viena jų pabrėžia priklausymą Marsui, kita nurodo mažybinį ryšį su vardu Marcus. Pastarasis aiškinimas leidžia versti vardą kaip „mažasis Marcus“ arba „su Marsu susijęs“.
Romėnų tradicijoje Marsas buvo siejamas su karyba, apsauga, žemdirbyste ir valstybės globa. Todėl ši reikšmė kultūriškai galėjo reikšti gynėjo globą, ryžtą arba atsakomybę. Tokios simbolinės interpretacijos nėra tiesioginis asmens apibūdinimas.
Krikščioniškoje tradicijoje Marcelės reikšmė vėliau susijungė su šventųjų vardų vartosena. Romos šventoji Marcela buvo gerbiama kaip pamaldi IV amžiaus krikščionė. Jos istorija suteikė vardui papildomą religinį atspalvį, tačiau nepakeitė pirminio lotyniško paaiškinimo.
Skirtingais laikotarpiais Marcelė galėjo būti suvokiama kaip klasikinės romėnų kultūros atgarsis arba krikščioniško kalendoriaus vardas. Šiuolaikinėje vartosenoje dažniausiai išlaikomas tradicinis ryšys su Marsu.
