Mantvina dažniausiai aiškinama kaip lietuviškos darybos vardas, siejamas su išminties ir globos simbolika. Pažodinė reikšmė nėra vienareikšmiškai patvirtinta bendriniuose lietuvių kalbos žodynuose. Todėl tiksliausia ją pateikti kaip tradicinį, o ne galutinį aiškinimą.
Vardo sandaroje įžvelgiamas dėmuo mant-, siejamas su lietuviškais žodžiais „manta“ arba „mantus“. Ši sąsaja gali būti verčiama kaip turtas, išmintis arba apdairumas. Toks vertimas priklauso nuo pasirinktos etimologinės interpretacijos. Antroji vardo dalis dažnai suvokiama kaip skambesį papildantis senųjų dvikamienių vardų elementas.
Simboliškai Mantvina gali reikšti išmintingą globėją arba apdairią saugotoją. Lietuvių vardų tradicijoje išmintis dažnai siejama su gyvenimo patirtimi, gebėjimu patarti ir atsakingu sprendimu. Globa simbolizuoja rūpinimąsi šeima, bendruomene ir artimųjų gerove.
Moksliniu požiūriu šios simbolinės reikšmės neapibūdina konkretaus žmogaus. Jos atspindi vardo sandaros aiškinimo tradiciją. Skirtinguose šaltiniuose Mantvina gali būti siejama su išmintimi, turtu, apsauga arba dvasiniu brandumu.
