Mantvilas yra lietuviškas dvikamienis vardas, kurio reikšmė aiškinama pagal senųjų vardų sandarą. Pirmasis dėmuo mant- siejamas su lietuvišku žodžiu „mantus“, reiškiančiu sumanų, apdairų arba išmintingą. Antrasis dėmuo vil- dažniausiai siejamas su žodžiu „viltis“, reiškiančiu tikėjimą gera ateitimi ir laukiamu palankiu rezultatu.
Todėl Mantvilas gali būti aiškinamas kaip „išmintinga viltis“ arba „sumanusis, siejamas su viltimi“. Šis aiškinimas nėra vienintelis, nes senųjų dvikamienių vardų dėmenų prasmė kartais rekonstruojama pagal kelias kalbines paraleles. Kai kuriuose aiškinimuose vil- siejamas ne tik su viltimi, bet ir su veiksmažodžio „vilti“ šaknimi.
Lietuvių vardų tradicijoje tokie junginiai dažnai turėjo palinkėjimo pobūdį. Jie galėjo išreikšti šeimos lūkestį dėl vaiko proto, gebėjimų ir palankios gyvenimo krypties. Simboliniu požiūriu ši reikšmė jungia išmintį su pasitikėjimu ateitimi. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tikslus istorinis apibrėžimas.
Mantvilas reikšmę išlaiko per dviejų lietuviškų vardų dėmenų junginį. Jo semantinis branduolys siejamas su protu, apdairumu ir viltimi.
