Mantrima nėra plačiai dokumentuotas klasikinės kalbos žodis, todėl tiksli pažodinė reikšmė nėra patvirtinta. Galimas semantinis ryšys su sanskrito žodžiu „mantra“, lietuviškai reiškiančiu šventą formulę, maldos žodžius arba kartojamą skiemenų junginį.
Sanskrito tradicijoje mantra siejama su garsu, ritmu ir sąmoningu kartojimu. Ji naudojama religinėse apeigose, meditacijoje ir dvasinėse praktikose. Šis ryšys leidžia Mantrima reikšmę simboliškai aiškinti kaip susijusią su vidine darna, prasmingu skambesiu arba sakralia išraiška.
Toks aiškinimas nėra tiesioginis žodyno vertimas. Jis remiasi panašia žodžio sandara ir kultūriniu atspalviu. Indų tradicijoje mantra laikoma garso forma, padedančia sutelkti dėmesį. Vėlesniuose dvasiniuose aiškinimuose ji dažnai suvokiama kaip sąmonės ramybės priemonė.
Mantrima galėtų būti suprantama ir kaip šiuolaikiškai sukurta simbolinė forma. Tokiu atveju reikšmę lemia šeimos pasirinkimas, skambesys ir asmeninė interpretacija. Patikimuose vardų šaltiniuose nėra kelių nusistovėjusių šio vardo reikšmių. Todėl sanskrito „mantra“ sąsaja laikytina galima, bet ne galutinai įrodyta.
