Mantgirda yra sudurtinis lietuviškas vardas, kurio reikšmė nėra visiškai vienareikšmiškai nustatyta. Jo sandara siejama su dviem senosios lietuvių vardų darybos elementais: mant- ir gird-.
Elementas mant- gali būti siejamas su lietuvių kalbos žodžiais „manta“ arba „mantus“. Pirmasis reiškia turtą, nuosavybę ar sukauptus išteklius. Antrasis gali būti suprantamas kaip protingas, išmintingas arba apdairus. Elementas gird- siejamas su veiksmažodžiu „girdėti“, reiškiančiu garsų suvokimą klausantis.
Todėl Mantgirda gali būti aiškinamas kaip „išmintingai girdintis“, „daug išgirdęs“ arba „garsą ir žinias suvokiantis“. Tai yra kalbinė interpretacija, o ne vienintelė oficiali reikšmė. Kai kuriuose aiškinimuose pirmasis dėmuo siejamas su gausa, turtu arba sukaupta patirtimi.
Simbolinėje plotmėje šis vardas gali reikšti klausymąsi, supratimą, patirtį ir išminties kaupimą. Lietuvių vardų tradicijoje tokios reikšmės dažnai išreiškiamos sudurtiniais dėmenimis. Kultūrinė interpretacija pabrėžia ne tiesioginį vertimą, o prasminį dviejų žodinių šaknų derinį.
