Mangirda neturi vienos neginčijamai patvirtintos pažodinės reikšmės bendrinėje lietuvių kalboje. Vardo sandara siejama su lietuviškais dvikamienių vardų dėmenimis, todėl jo reikšmė aiškinama per kalbinę simboliką, o ne per vieną žodyno žodį.
Dažniausiai antrasis dėmuo gird- siejamas su lietuvišku veiksmažodžiu girdėti. Pažodinis simbolinis aiškinimas galėtų būti „girdinti“ arba „ta, kuri išklauso“. Šis aiškinimas nėra tiesioginis oficialus vertimas, nes asmenvardžio dėmuo gali būti vartojamas platesne, vardų kūrybai būdinga prasme.
Pirmasis dėmuo man- gali būti siejamas su lietuvių kalbos šaknimi man-, susijusia su mąstymu, atmintimi arba vidiniu suvokimu. Todėl simbolinė reikšmė kartais perteikiama kaip „mąstanti ir girdinti“ arba „išklausanti globėja“. Tokios interpretacijos priklauso vardų aiškinimo tradicijai, o ne istoriniam žodžio vertimui.
Mangirda reikšmė kultūriškai gali priminti dėmesingumą, klausymąsi ir ryšį su bendruomene. Lietuviškoje vardų tradicijoje dvikamieniai vardai dažnai suvokiami kaip prasminiai palinkėjimai. Vis dėlto šios simbolinės asociacijos neturėtų būti laikomos objektyviu žmogaus apibūdinimu.
