Manfredas pažodžiui siejamas su tvirtos arba stiprios taikos samprata. Ši reikšmė aiškinama jungiant du senosios germanų kalbos žodinius dėmenis. Vokiškas dėmuo „magan“ reiškia galią, jėgą arba gebėjimą. Dėmuo „fridu“ reiškia taiką, ramybę ir apsaugą.
Todėl Manfredas gali būti verčiamas kaip „stipri taika“, „taiką saugantis“ arba „galingas taikos žmogus“. Skirtinguose šaltiniuose pasitaiko ir artimas aiškinimas „taikusis gynėjas“. Šios formuluotės pabrėžia ne vien fizinę jėgą, bet ir gebėjimą palaikyti tvarką.
Europos heraldikos ir viduramžių kultūros simbolikoje jėga dažnai buvo siejama su atsakomybe. Taika reiškė ne pasyvumą, o saugumą, susitarimą ir bendruomenės darną. Tai simbolinis kultūrinis aiškinimas, o ne nustatyta asmens savybė.
Kai kuriuose vardų žinynuose Manfredas apibūdinamas kaip „stiprus taikos gynėjas“. Kituose šaltiniuose akcentuojama tiesiog stiprybės ir ramybės jungtis. Abiejų aiškinimų pagrindas išlieka tas pats: galia, nukreipta į taikos išsaugojimą. Istoriniuose tekstuose ši reikšmė galėjo būti suvokiama kaip palankus palinkėjimas valdovui ar kariui.
