Mandravas siejamas su lietuvišku žodžiu „mandrus“, reiškiančiu išmanų, apsukrų arba sumanų. Pažodžiui ši reikšmė gali būti perteikiama žodžiais „gebantis susivokti“ arba „mokantis rasti išeitį“.
Mandravas reikšmėje slypi praktinio proto ir greitos orientacijos idėja. Lietuvių kalboje žodis „mandrus“ gali turėti ir kitą atspalvį. Jis kartais apibūdina žmogų, kuris pernelyg demonstruoja savo gudrumą arba pasitikėjimą savimi.
Todėl Mandravas gali būti aiškinamas dviem kryptimis. Pirmoji reikšmė pabrėžia išradingumą, sumanumą ir gebėjimą prisitaikyti. Antroji atkreipia dėmesį į išorinį manieringumą, gudravimą arba norą pasirodyti.
Šie aiškinimai remiasi lietuviškos leksikos vartosena, o ne oficialiu vardų žodyno apibrėžimu. Simboliniuose aiškinimuose mandrumas dažnai siejamas su gebėjimu išsisukti iš sudėtingų aplinkybių. Tokia interpretacija priklauso kultūriniam požiūriui, todėl nėra objektyvus žmogaus apibūdinimas.
Mandravas nėra aiškiai susijęs su konkrečia religine tradicija, istoriniu įvykiu ar mitologiniu personažu. Jo reikšmę tiksliausia suprasti per lietuvišką žodžių vartoseną ir galimus perkeltinius atspalvius.
